plendarka

×plendárka (hibr.) sf. (1) 1. žr. plekšnė 1: Džiovintos plendárkos gali ilgai pabūti Všk. 2. menk. pliuškė, nerimta moteris; plg. 2 plendra: Eik tu, plendárka, dar tu ką apie žmonių darbą supranti! Všk. Visokių plendárkų dabar prisirado Kp.